"ŽALIOJI PROGRAMA 2008-2012" 

Bet kurios politinės veiklos tikslas XXI amžiuje – siekti dabartinės kartos poreikių patenkinimo nekenkiant būsimoms kartoms. Pagarba gamtai, rūpestis taršos ir vartojimo mažėjimu, klimato atšilimas – šios problemos reikalauja sutelkto visų pasaulio vyriausybių aktyvumo ir intervencijos į laisvą rinką.

KODĖL „ŽALIOJI“ POLITIKA YRA SVARBU

Ekologinės katastrofai išvengti nepakanka vien saldžių deklaracijų. Globaliai ekonomikai reikalingos aiškios taisyklės ir ribos, kitaip ji neišvengiamai nuves planetą į pražūtį. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse statant namą ar tiesiant kelią už kiekvieną iškirstą medį tenka pasodinti dešimtis naujų. Laisva rinka to nepadarys. Ji kuria efektyvumo iliuziją, tačiau BVP ir kitų ekonominių rodiklių augimas neįskaičiuoja į išlaidas „nemokamų“ išteklių panaudojimo (gamtos išteklių naikinimas, žemės erozija, oro tarša, žmonių sveikata ir vaisingumas ir kt..). Žmogaus ekonominė veikla vyksta ne šalia gamtos, o gamtoje, kuri turi ribotus išteklius.
Ekologinę darną i žmogaus gyvenimo kokybę skelbiame politiniu prioritetu.

Pagrindiniai „žaliosios“ programos principai: demokratinio dalyvavimo stiprinimas, ekologinė išmintis, decentralizacija ir bendruomeninė ekonomika, socialinis teisingumas, lyčių lygybė, prievartos mažinimas, atsakomybė už pasaulio ateitį.

10.1 Žmogaus teisė į švarų orą ir vandenį, sveiką maistą bei natūralią aplinką

Pramonė, pažanga, civilizacija negali atimti iš žmogaus ir gamtos to, kas jiems priklauso. Pareigų ir ribų nejaučiantis „civilizuotas žmogus“ pavertė aplinką, kurioje gyvena žmonės ir kitos gyvybės formos, besaikio pelno siekimo įkaite.

KODĖL ŽMOGAUS TEISĖ Į ŠVARŲ ORĄ IR VANDENĮ, SVEIKĄ MAISTĄ BEI NATŪRALIĄ APLINKĄ SVARBU

Visavertis žmogaus gyvenimas neįmanomas be natūralios gamtinės aplinkos išsaugojimo. Tai, kuo kvėpuojame, ką valgome ir geriame, nulemia mūsų sveikatą ir gerovę. Iš esmės pagerindami aplinką – turime neblogą galimybę išvengti „prastos ekologijos“ ligų (pvz. vėžys, astma) proveržio. Galime džiaugtis, kad Lietuvoje stiprėja ekologinis sąmoningumas, „žaliosios temos“ skverbiasi į prekių ir paslaugų rinką, žmonės pradeda labiau rūpintis gamta ir savimi.

ESAMOS PROBLEMOS

• Pagal žmogaus gyvenimo kokybės rodiklius Lietuva dar smarkiai atsilieka nuo daugumos ES šalių. Tačiau politinės partijos vis dar abejingos šiai ypatingai svarbiai sričiai. Aplinkosaugos problemos mūsų šalyje paprastai sprendžiamos iš pareigos Briuseliui. Net gavus milijardus iš ES fondų stringa jų efektyvus panaudojimas (pavyzdžiui, vis dar neįdiegta patogi vartotojui atliekų rūšiavimo sistema).
• Trūksta politinės valios reformuoti valstybės išlaidas taip, kad jos neskatintų aplinkai žalingos veiklos. Trumparegiškai siekiant pelno, Lietuvoje išbandomos pasenusios gamybos ir atliekų perdirbimo technologijos. Vis dar bijoma aktyviau diegti ir ekonomiškai skatinti švaresnius, aukštomis technologijomis pagrįstus gamybos būdus, kurie žymiai sumažintų visų šakų įmonių ūkinės veiklos neigiamą poveikį aplinkai.
• Pripažindami problemas turime kelti sau tikslą ne tik prisitaikyti prie Europos ekologinių normų, bet ir kurti savo sveikos ir švarios aplinkos standartus. Dirbdami kartu žmonių ir gamtos labui galima tapti sektinu pavydžiu kitoms šalims.

KĄ TURIME DARYTI KARTU

• Sprendžiant oro taršos ir kamščių problemą skatinti žmones naudotis viešuoju transportu, kooperuotis važinėjant lengvaisiais automobiliais (kad būtų naudojama ne tik vairuotojo vieta) arba naudoti mažesnius automobilius. Įvesti privalomą kasmetinį išmetamųjų dujų kiekio patikrinimą.
• Pasiekti pusiausvyros ginant ir užtikrinant visų eismo dalyvių teises, ypatingai pėsčiųjų ir dviratininkų.
• Įvesti reikalavimą viešojo transporto paslaugų tiekėjams naudoti biodegalus. Didinti valstybės paramą ir kitaip skatinti biodegalų gamybą ir vartojimą (neribojant biodegalų gamybos, padidinti paramą dėl maisto kainų krizės ir bado kenčiantiems pasaulio regionams).
• Tobulinti aplinkos oro kokybės vertinimo sistemą ir atnaujinti programas transporto bei didžiųjų energetikos objektų keliamai oro taršai mažinti.
• Ginti žmonių teisę pirkti ir vartoti sveiką maistą. Riboti genetiškai modifikuotos produkcijos atėjimą į šalį. Stiprinti ryšį tarp kokybiško maisto gamintojo ir pirkėjo. Skatinti vietinės produkcijos vartojimą ir ekologinį ūkininkavimą bei ekologinių produktų pateikimą vartotojui. Skirti valstybės lėšas savivaldybių ekologinių turgaviečių sukūrimui ir sutvarkymui. Iki 2012 m. sieksime, kad 8 proc. (dabar yra mažiau nei 5)Lietuvoje pagamintų maisto produktų būtų ekologiški (organiški).
• Ginti vartotojų apsaugos principą, kad „reklama neturi meluoti“. Turi būti aiškiai pristatoma, ką konkrečiu atveju reiškia žodžiai „natūralus“ arba „ekologiškas“ ir kt. Padidinti maisto prekių etikečių turinio reikalavimus įvedant tokius kriterijus kaip cukraus lygis, rūgštingumas ir t.t.
• Skatinti „Tikrosios produkto kainos“ (angl. true cost pricing) principo naudojimą ūkio politikoje ir derybose dėl tarptautinių prekybos standartų. Daugelis masinio naudojimo prekių, ypač turinčių stambiųjų korporacijų etiketes, gaminamos slepiant tikruosius ekologinius ir socialinius kaštus. Skatinant ekologiškai švarios produkcijos kainos palankumą vartotojui, taikyti įvairias reguliacines priemonės (pvz. etiketės apie produkto gaminimo procesą, didesni mokesčiai teršėjams).
• Visose šalies bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštosiose mokyklose įvesti privalomą aplinkosaugos mokslo kursą. Papildyti visų lygių mokyklų baigiamųjų egzaminų sąrašą privalomuoju aplinkosaugos egzaminu. Plėsti ekologinį suaugusiųjų ir neformalųjį švietimą.
• Skatinti gamtą tausojančių bei saikingą vartojimą propaguojančių gyventojų bendruomenių kūrimąsi. Sukurti gyvenviečių ekologinės būklės stebėsenos sistemą. Ten, kur įmanoma, turi galioti principas – vietos gamintojai tenkina vietos vartotojų poreikius. Sodininkų bendrija – unikali miesto gyventojų ekologinės savivaldos forma, kuri turi būti remiama ir skatinama.
• Imtis efektyvių europinių priemonių geriamojo vandens kokybei miestuose gerinti ir ypač šio vandens, gaunamo iš šachtinių šulinių, užterštumui nitratais sumažinti.
• Remti ir skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą ir naudojimą pagal pažangiausių Europos valstybių pavyzdį. Remti vietos bendruomenių pastangas apsirūpinti autonominiais energijos šaltiniais. Skatinti savivaldybių ir ūkio subjektų varžymąsi pagal ekologinius ir gyvenimo kokybės rodiklius. Leisti bendruomenėms ir savivaldoms kelti didesnius aplinkosauginius reikalavimus nei valstybiniai ir tarptautiniai.
• Spręsti bešeimininkių tvenkinių priklausomybės ir tinkamos jų priežiūros bei naudojimo klausimus.
• Siekti, kad iki 2020 m. atsinaujinančių energijos šaltinių kiekis bendrame energijos sunaudojimo balanse šalyje sudarytų ne mažiau 25 proc.
• Siekti sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį ekologiškai jautrioms teritorijoms, sparčiau plėtoti ekologinę ir priešerozinę žemdirbystę.
• Sparčiai įgyvendinti ES direktyvų reikalavimais pagrįstą mėšlo ir gyvulinės kilmės atliekų tvarkymo sistemą, skubiai šalinti lokaliosios taršos židinius kaimo vietovėse, riboti ir tinkamai kontroliuoti trąšų ir kitų chemikalų naudojimą žemės ūkyje.
• Sukurti racionalią, visuomenės interesus tenkinančią buitinių ir pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti neigiamą šių atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Įvesti privalomą atliekų rūšiavimo praktiką valstybės institucijose. Užbaigti statyti regioninius atliekų sąvartynus.
• Uždarius savivaldybių ir seniūnijų vietinius sąvartynus, būtina užtikrinti sklandų atliekų surinkimo sistemos funkcionavimą, kad atliekos nepatektų į pakeles, miškelius, karjerus ir kitas vietas.
• Skatinti atliekų perdirbimą, antrinį panaudojimą, energijos gamybą iš atliekų, pirmiausiai tam efektyviai panaudojant ES, taip pat valstybės ir privačias lėšas. Skatinti plastiko taros, aliuminio, elektronikos surinkimo sistemos atsiradimą. Organizuoti mokomąsias, šviečiamąsias laidas ir straipsnius gyventojams apie atliekų surinkimo tvarką, taršos žalą gamtai.
• Sutvarkyti, skiriant tam finansavimą, bešeimininkių, apleistų, sugriuvusių, buvusių kolūkių gamybinių centrų liekanas.
• Padidinti taršos mokesčius stambioms įmonėms.
• Finansiškai remti šiferinių stogų keitimo programą.

KĄ MES JAU PADARĖME

• LVLS pastangomis buvo priimta Nacionalinė energetikos strategija, kurioje numatytas siekis plėtoti alternatyvius energetikos šaltinius. Gavę rinkėjų pasitikėjimą, sieksime įgyvendinti strategijoje numatytus ir papildomus ambicingus ekologinius tikslus.
• Žemės ūkio politikos ir ES paramos įsisavinimo dėka per pastaruosius ketverius metus ekologinės žemės ūkio produkcijos kiekis žymiai išaugo.
• Mūsų partijos narių dėka buvo parengtas naujas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo įstatymas, kuriuo siekiama, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95 proc. kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotėkų tvarkymo paslaugomis.
• Įsisavintos gyvąją natūralią gamtą tausojančios programos „Natūra“, „Kraštovaizdžio tvarkymas“ ir kt.

10.2 Gamtos turto apsauga ir atsakomybė už ekologinius nusižengimus

Neturėdami stiprios kariuomenės, naudingų iškasenų ar ypatingų ekonominių galių, vis dėlto galime pasitarnauti žemės planetos reikalams. Turime tapti tvarios plėtros ir tausojančio ūkio pavydžiu kitiems pasaulio regionams. Galime įrodyti pasauliui, kad įmanoma suderinti pažangą ir ekologinę atsakomybę.

KODĖL GAMTOS TURTO APSAUGA IR ATSAKOMYBĖ UŽ EKOLOGINIUS NUSIŽENGIMUS SVARBU

Lietuva nėra didelė valstybė, todėl privalome ypač daug stengtis, kad mūsų unikalūs gamtos turtai būtų nepažeisti ir išsaugoti. Žvelgdami į tolimesnę ateitį ir į mus supantį pasaulį turime suprasti, kad, jei tik to norėsime, švari aplinka taps strateginiu mūsų šalies pranašumu. Mažos Europos valstybės jau tai suprato ir užsibrėžia sau ambicingesnius tikslus.

ESAMOS PROBLEMO

• Korupcija, biurokratizmas, nekompetencija statybų leidimų, žemėtvarkos ir kitose srityse sudaro sąlygas gamtos niokojimui.
• Nepaisant griežtų aplinkosauginių reikalavimų, realus jų įgyvendinimas, deja, vis dar priklauso nuo valdininko sąžinės ir atsakomybės.

KĄ GALIME PADARYTI KARTU

• Nepritarti Kuršių nerijos urbanizacijai. Pagal pažangių valstybių patirtį skatinti alternatyvaus ekologinio turizmo projektus Kuršių nerijoje. Tarptautinių lygiu paveikti Rusiją, kad nebūtų naikinamas Kuršių nerijos gamtosauginis paveldas.
• Skeptiškai žiūrime į parodomąjį nelegalių statybų griovimą ir pasisakome už prasižengusių valdininkų atsakomybės didinimą. Nelegalios statybos neturi būti pradedamos.
• Siekti užtikrinti tolesnę efektyvią ES fondų paramą Nemuno ir kitų upių baseinų, Kuršių marių ir Baltijos jūros taršai mažinti.
• Ieškoti būdų visų Baltijos regiono valstybių veiksmams aktyvinti bei tarptautinių susitarimų šioje srityje efektyvumui didinti, kad atvirų vandens telkinių kokybė atitiktų ES direktyvų reikalavimus.
• Toliau plėtoti ir su ES pagalba tobulinti saugomų teritorijų tinklą ir derinti prie Europos ekologinių tinklų; kaimo plėtros ir ekologinės žemdirbystės priemonėmis saugoti nacionalinį turtą – ariamą žemę.
• Didinti Lietuvos miškingumą bei imtis konkrečių priemonių tradiciniam kaimo kraštovaizdžiui ir šalies biologinei įvairovei išsaugoti, turizmui plėtoti.
• Iš esmės pagerinti ES paramos aplinkosaugai panaudojimo kokybę, didinant valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.
• Atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų nuogąstavimus dėl netinkamo Orhuso konvencijos vertimo į lietuvių kalbą, atlikti kompleksinę šios konvencijos ir kitų tarptautinių įsipareigojimų aplinkosaugos srityje taikymo peržiūrą. Ginti visuomenės teisę dalyvauti teritorijų planavimo procese.
• Diplomatinėmis priemonėmis siekti sugriežtinti Pasaulio prekybos organizacijos, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos aplinkosaugines normas. Remti pažangias ES ir atskirų valstybių iniciatyvas, susijusias su ekologiniu planetos saugumu.
• Remti tarptautinius susitarimus dėl gamybos ir prekybos standartų – pirkėjas turi žinoti, kokiomis socialinėmis ir ekologinėmis sąlygomis yra pagaminta viena ar kita prekė.
• Didinti atsakomybę už gamtosauginių reikalavimų pažeidimus. Skirti didesnį dėmesį ekologinių nusikaltimų ir smurto prieš gyvūnus tyrimui ir teisės aktų vykdymo kontrolei. Didinti ekologinę teismų ir valstybės institucijų kompetenciją.

KĄ MES JAU PADARĖME

• LVLS atstovai Seime aktyviai dalyvavo parlamentinės kontrolės iniciatyvose, kuriomis buvo siekiama atkreipti atsakingų Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų dėmesį į tokias problemas kaip, pavyzdžiui, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų nesilaikymas, kai neužtikrinama teisė visiems piliečiams laisvai prieiti prie bet kurių vandens telkinių, besiribojančių su privačia žeme. LVLS atstovai Vyriausybėje rūpinosi miškų ūkio plėtros, biurokratizmo mažinimo ir korupcijos prevencijos klausimais, sudaryta tarpžinybinė darbo grupė privačių miškų savininkų klausimų koordinavimui. Ženkliai padidintas finansavimas iš ES fondų miškininkystės projektams. LVLS siekia, kad neįkainojami žemės turtai (miškai, upės ir t.t.) būtų sąžiningai ir motyvuotai saugomi ir puoselėjami tų žmonių, kurie gyvena šalia jų.