|
KARTU MES GALIME Programa Seimo rinkimams 2008 PRATARMĖ
Atstovaudami visų lygių valdžios struktūrose – Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, apskrityse ir savivaldybėse, o taip pat ir Europos Parlamente – nekonkuruojame dėl nuopelnų už nuveiktus darbus ir nedalyvaujame jų dalybose. Mums nepriimtina, kai teigiamus pasiekimus pasisavina viena partija arba jie kategoriškai paneigiami. Kol kiti stumdosi, mes dirbame. Svarių rezultatų mūsų vadovaujamose srityse mes pasiekėme KARTU su politiniais, socialiniais ir ūkiniais partneriais, nes tik KARTU MES GALIME
LVLS pirmininkė prof. Kazimiera Prunskienė, Nepriklausomybės akto signatarė
Valstiečių liaudininkų dalyvavimas valdančioje koalicijoje gerokai sumažino politinę įtampą ir vidinius prieštaravimus, sudarė palankesnes sąlygas konstruktyvesniam darbui, susilpnino politikos savanaudiškumą ir siaurų partinių interesų dominavimą. LVLS svariai prisidėjo prie labiau subalansuotos ir sparčios ūkio sektorių bei regionų plėtros, socialiai atsakingesnės politikos ir socialinės įtampos mažinimo, ženklesnės paramos tautinei kultūrai, geresnio Lietuvos interesų atstovavimo Europos Sąjungoje ir visoje tarptautinėje bendruomenėje. Išskirtinis mūsų politinės veiklos principas: Kol kiti stumdosi, mes dirbame Lietuvai ir jos žmonėms. LVLS nuosekliai vadovaujasi demokratijos, socialinio teisingumo ir socialiai orientuotos rinkos ekonomikos principais. Todėl LVLS veiklos prioritetai iš esmės išlieka tęstiniai. Tai – rūpinimasis žmonėmis, socialiai atsakingos reformos ir ekonomikos augimas kuriant saugią gerovę visiems. LVLS ir ateityje tęs tradicijas, kad priimami svarbūs valstybei ir visuomenei sprendimai būtų plačiai išdiskutuoti su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, profesinėmis sąjungomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, religinėmis konfesijomis, kad vyktų aktyvus politinis, socialinis ir kultūrinis dialogas. Šiuolaikinė demokratija – tai ne tik žmonių išrenkama valdžia, bet pirmiausia, demokratija yra valstybės valdymas žmonių naudai ir jų interesams, bei pačių piliečių dalyvavimas savo bendruomenės, visuomenės ir valstybės reikalų tvarkyme. Stipri ir aktyvi pilietinė visuomenė yra esminė atskaitingos valdžios ir atsakingos politikos sąlyga. LVLS požiūriu atsakinga ir jautri socialinė politika yra ir esminis socialinio teisingumo instrumentas. Be sąžiningos ir jautrios socialinės politikos neįmanomas darnus visuomenės vystymasis ir pažanga. Užtikrinsime veiksmingą kovą su korupcija ir paplitusia valstybės tarnautojų savivale, abuojumu, biurokratija. Sieksime, kad būtų priimti šie teisės aktai: Valstybės tarnautojų ir su jais susijusių asmenų pajamų ir išlaidų deklaravimo įstatymas, Tarnautojų elgesio kodeksas. Įgyvendinsime Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatas. Dėsime visas pastangas, kad būtų priimti atitinkami sprendimai stiprinant teisėtvarką ir įgyvendinant teisingumą, atkuriantys pasitikėjimą teismų sistema.
Mūsų vadovaujamų Ūkio, Žemės ūkio, Užsienio reikalų ministerijų veikla sėkmingai vykdoma. Ūkio ir žemės ūkio sektorių sukurtas BVP ir biudžeto įplaukos didina galimybes bei užtikrina lėšas tokioms svarbioms sritims kaip sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas ir kultūra., teisėtvarka. Sėkmingai plėtojamos rinkos, ypatingai maisto produktų, dėl to stiprėja verslai, mažėja bedarbystė, didėja žmonių pajamos. Sustiprėjęs šalies verslas sugeba įgyvendinti vis didesnius ir sudėtingesnius projektus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ir toliau nuosekliai kursime kuo palankesnes sąlygas verslui Lietuvoje. Remsime visus perspektyvius verslo projektus, mažinsime biurokratinius suvaržymus įgyvendindami ES Geresnio reglamentavimo bei Paslaugų direktyvas, didindami viešųjų paslaugų verslui efektyvumą. Skatinsime investicinius procesus, sieksime pelno mokesčio lengvatų verslui, investuojančiam į modernias technologijas ir mokslinius tyrimus. Kursime būtiną verslui inžinerinę ir institucinę infrastruktūrą (pramoninius, mokslo ir technologijų parkus, mokslo, studijų ir verslo slėnius ir kt.). Skatinsime Lietuvos verslo dalyvavimą ES mokslinių taikomųjų tyrimų programose, remsime viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystės projektus. Ypatingą dėmesį skirsime smulkiam ir vidutiniam verslui bei verslumo skatinimui. Sieksime panaikinti diskriminacinius verslo suvaržymus dirbantiems su verslo liudijimais (PVM registracija pagal ES teisėje numatytas ribas, lygiateisis dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, galimybėmis pasinaudoti finansine parama, adekvačia kitoms verslo formoms, darbo santykių ir socialinio draudimo reglamentacija). Užtikrinsime darbo santykių lankstumą ir efektyvumą. Ir toliau užtikrinsime efektyvų ES paramos panaudojimą. Sukūrėme efektyvią Europos Sąjungos paramos priemonių administravimo ir įsisavinimo sistemą. Sėkmingai įgyvendinome tiesioginių išmokų ES Kaimo plėtros bei kitų struktūrinių fondų ir valstybės paramos priemonių administravimo decentralizavimą perduodant dalį šių funkcijų savivaldybėms, seniūnijoms. Ūkio ministerijos administruojamos struktūrinės paramos lėšos verslui, energetikai ir turizmui nukreipiamos ūkio augimui ir konkurencingumui didinti. Net du trečdaliai jų teks smulkaus ir vidutinio verslo, inovatyvioms įmonėms, aktyviai dalyvaujančioms moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje plėtroje, siūlančioms Lietuvos ir pasaulio rinkoms konkurencingus produktus. Nuosekliai tęsime ES paramos procedūrų supaprastinimą ir jų taisyklių viešinimą didinant paramos priemonių suprantamumą ir prieinamumą verslui ir žmonėms. Užtikrinsime kuo efektyvesnį paramos priemonių ir projektų įsisavinimą visose mūsų vadovaujamose srityse. Ir toliau dirbsime, kad Lietuvos energetika nepatirtų didelių praradimų ir dirbtų efektyviai, kad būtų kaip galima greičiau pastatyti nauji saugūs ir ekonomiški atominės elektrinės reaktoriai, nutiesti energijos tiltai į Vakarus ir sistema būtų integruota į Vakarų Europos elektros energetikos sistemą. Sieksime iki to laiko pratęsti veikiančio IAE reaktoriaus uždarymą. Skatinsime atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą. Sieksime darnaus ir efektyvaus valstybės finansų valdymo, tobulinsime programinį biudžeto planavimą. Mažinsime neefektyvias valdžios išlaidas, plėtosime konkurencingą Lietuvos mokesčių sistemą ir užtikrinsime finansinį valstybės stabilumą, sieksime apgalvoto Euro įvedimo socialiai palankiomis sąlygomis.
Tęsime darnios regionų plėtros politiką. Tolygiai ir racionaliai skirstant bei panaudojant kaimo plėtros priemones ir ES paramą mažėja skirtumai tarp miesto ir kaimo gyvenimo lygio. LVLS nuolat rūpinasi regionų plėtra. Mūsų sprendimais viena didžiausių tarptautinių parodų „Agrobalt“ pradėta rengti ne tik Vilniuje, bet ir regionuose: Šiauliuose, Kaune. Sukurta jai reikalinga infrastruktūra (Kauno regione, LŽŪU bazėje). Sieksime, kad ir kitų sričių projektai ir renginiai pasiektų regionus. Toliau suteikdami projektams regionuose pirmenybę, sieksime padidinti ES paramos dalį, skiriamą regionams, ir užtikrinti regionų plėtros taryboms savarankiškumą šias lėšas efektyviai naudoti pagal regionų specifiką.. Priimsime jau parengtus, bet vis dar kai kurių partijų blokuojamus sprendimus, kurie decentralizuos ir sumažins biurokratizmą mūsų šalies valdyme. Sieksime ūkinių funkcijų iš apskričių administracijų perdavimo savivaldybėms (tarp jų – žemėtvarkos), seniūnijų ir bendruomenių teikiamų paslaugų plėtros; toliau diegsime „vieno langelio“ sistemą.
Mums vadovaujant Žemės ūkio ministerijai įvyko proveržis žemės ūkio ir kaimo raidoje. Realiai išaugo žemės ūkio vaidmuo stiprinant Lietuvos ekonomiką, didinant valstybės pajamas. Padidėjo vidutinės žemdirbių ir kaimo gyventojų pajamos. Pirmą kartą nepriklausomybės metais žemės ūkyje sukurtas BVP ėmė ne tik augti, bet ir didėti jo dalis šalies bendrame BVP, kuri vėl priartėjo prie 10 procentų. Tai pasiekta vien darbo našumo dėka mažėjant dirbančiųjų skaičiui. Sukuriama vis didesnė pridėtinė vertė iš vieno hektaro. Buvę apleisti laukai vėl tampa agrarinės paskirties plotais. Lietuvos žemė, sukurdama didesnės vertės produktą, turtina mūsų tautą ir valstybę. Sparčiai – net 2,5 karto per 2005-2007 metus išaugo žemės ūkio ir gatavų maisto produktų eksportas, kuris 2007 m. pasiekė 7,4 mlrd. Lt ir žymiai – 1,3 mlrd. viršija importą. Tai mažina šalies bendrą užsienio prekybos deficitą. Stiprinsime integruotą, į vartotoją orientuotą maisto sektorių „nuo lauko iki stalo“. Toliau sieksime, kad Lietuvos vartotojui būtų teikiami saugūs, kokybiški ir įvairūs maisto produktai palankiomis kainomis, kad didėtų ekologiško ir tradicinio, išskirtinės kokybės maisto bei Lietuvos kulinarinio paveldo produktų gamyba. Teiksime įvairiapusišką ir kompetentingą informaciją bei konsultacijas tiek gamintojams, tiek ir maisto vartotojams. Puoselėsime sveikos mitybos tradicijas. Šiuo tikslu išleidome ir platiname specialų leidinį „Sveikas maistas. Vartotojo pasas“. Plėtosime mūsų pastangomis sukurtą kooperacijos skatinimo sistemą. Skatinsime, kad, sekant gerais pavyzdžiais, būtų plėtojama jau pradėta veikla , kurtųsi nauji kooperatyvai ir naujos veiklos formos. Kooperacijos dėka turi būti įveiktas žemas smulkių ūkių produkcijos kainų lygis ir sukurtos prielaidos jų gamybos efektyvumui ir sėkmingesnei rinkodarai. Modernizuosime kaimiškųjų vietovių infrastruktūrą. Rūpinsimės, kad būtų tinkamai plėtojama ir finansuojama atsiliekančių regionų ir kaimo infrastruktūra: kaimo kelių asfaltavimas ir jų priežiūra, vandentvarkos ir vandens kokybės bei polderių sistemos normalus veikimas užliejamose vietovėse, neelektrifikuotų sodybų prijungimas prie elektros tinklų. Mėgėjų sodininkų problemos (elektros ir vandens tiekimas, žemės klausimai ir kt.) turi būti sprendžiamos kompleksiškai ir efektyviai, integruojant jas į miesto infrastruktūrą. Sukaupėme ir plėtosime kaimo bendruomenių veiklos ir vietos iniciatyvų įgyvendinimo gerąją patirtį. Visapusiškai remsime kaimo bendruomenių ir vietinių veiklos grupių veiklą, jų strategijų kūrimą ir projektų įgyvendinimą gyvenimo kokybei kaime gerinti. Sieksime, kad šiems tikslams įgyvendinti kasmet didėtų tam skiriama ES ir nacionalinė parama.
Dėsime realias pastangas skurdo ir socialinės atskirties mažinimui. Šias problemas spręsime pripažindami socialinę lygybę įstatymo ginama vertybe. Tai turi būti įgyvendinta gerinant gyvenimo kokybę visoms Lietuvos šeimoms ir asmenims. Turime pasiekti, kad vyktų reali neįgaliųjų integracija, mažėtų vaikų ir senelių skurdas ir socialiniai skirtumai tarp visų visuomenės grupių. Spręsime apsirūpinimo gyvenamuoju būstu problemą. Skatinsime efektyvų būstų modernizavimą, didinsime energijos taupymą ir vartojimo efektyvumą. Remsime energijos šaltinių ir technologijų įvairovę buityje. Ir toliau tęsime šeimos stiprinimo politiką. Socialiai atsakingai įgyvendinsime Valstiečių liaudininkų iniciatyva parengtą ir Lietuvos tradicijas atspindinčią, į ateitį nukreiptą valstybinę šeimos politikos koncepciją, kuri skatina atsakingą motinystę ir tėvystę suteikiant daugiau paslaugų ir paramos šeimoms, puoselėjant moralines vertybes. Vykdysime smurto prevencijos politiką visuomenėje. Toliau didinsime minimalų atlyginimą ir pensijas, užtikrinsime teisingesnę pensijų ir socialinių išmokų sistemą. Minimali alga neturi būti apmokestinama. Didinsime valstybės remiamas pajamas, neapmokestinamą pajamų dydį.
LVLS išskirtinai pabrėžia prioritetinę sveikatos apsaugos svarbą Lietuvos valstybei ir jos žmonių gerovei, todėl, vykdant sveikatos priežiūros kokybės politiką, sieksime kiekvienam prieinamos ir kokybiškos sveikatos apsaugos. Užtikrinsime Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai ne mažesnį kaip 5 procentų nuo BVP skyrimą ir nustatysime realius sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis sieksime, kad žmonių sveikatos priežiūra būtų vienodai prieinama mieste ir kaime, ypač rūpinsimės vaikų sveikatos priežiūra. Vykdydami šį uždavinį reglamentuosime gydytojo darbo laiką ir darbo krūvį. Konkurencingais, į ES vidurkį orientuotais, didėjančiais medikų atlyginimais užtikrinsime reikalingą medicinos darbuotojų skaičių, garantuosime būtinąją pagalbą, maksimaliai sutrumpinsime eiles, kad žmonės nelauktų specialistų konsultacijų ilgiau nei dvi savaites. Kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, todėl įgyvendinsime Žalos atlyginimo be kaltes modelį, kuris tinkamai įtvirtins paciento teises medicinoje bei garantuos atlyginimą už sveikatai padarytą žalą. Ryžtingai kovosime, kad visuomeninės lėšos, skirtos žmonių sveikatai atstatyti ir stiprinti, būtų valdomos skaidriai ir ekonomiškai efektyviai. Sieksime, kad valstybės įnašai už jos lėšomis draudžiamus asmenis būtų priartinti prie dirbančiųjų Lietuvos piliečių įmokų privalomam sveikatos draudimui vidurkio. Inicijuosime savanoriško sveikatos draudimo įvedimą, kuris leis Lietuvos piliečiams kaupti lėšas, taip pat dalį sumokėtų valstybei mokesčių skirti savo sveikatai.
Reikalavome ir reikalausime mokslo ir studijų prieinamumo ir kokybiško išsilavinimo. Toliau nuosekliai ir ryžtingai remsime nemokamas studijas, kad gabiausieji ir darbščiausieji įgytų aukštąjį išsilavinimą, sėkmingai kurtų savo ir valstybės ateitį, išsaugotų tautinį ir kultūrinį tapatumą. Sieksime geresnės bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo sanglaudos bei skaidresnės žinių vertinimo sistemos. Sudarysime prielaidas mokslo ir tyrimų plėtrai, deramai studijų kokybei, intelektualinio potencialo stiprinimui užtikrindami prioritetines investicijas švietimui, mokslui ir kultūrai. Rūpinsimės valstybės ir verslo paramos bei socialinių ir vardinių stipendijų didinimu bei prieinamumu studentams ir moksleiviams. Ir toliau ryžtingai kovosime, kad būtų sustabdytas kaimo mokyklų, kultūros ir sveikatos objektų uždarymas. Mes dirbame, kad Lietuvos kaimo atžvilgiu nebūtų taikoma diskriminuojanti politika visose gyvenimo srityse, kad kaimas neištuštėtų, o kaime liktų ir į jį sugrįžtų jauni ūkininkai, verslininkai, pedagogai, medicinos ir kultūros darbuotojai. Kultūra ir sportas neturi likti be deramo valstybės dėmesio ir paramos. Būtina įtvirtinti kultūros ir sporto prioritetų nustatymo kriterijų sistemą bei pagrįstus mechanizmus išteklių skirstymui. Sieksime, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp kultūros prieinamumo, masiškumo ir profesionalaus meno plėtros. Ir toliau rūpestingai puoselėsime tautinį paveldą ir tradicinių amatų plėtrą. Žemės ūkio ministerija nuo 2008 metų perėmė tautinio paveldo produktų bei tradicinių amatų plėtrą, valstybės ir ES paramos šiai jautriai sričiai administravimą. Sudarome sąlygas žmonių kūrybingumui skleistis, skatiname visuomenės pagarbą ir paramą tautos paveldui. Prisidedame prie Lietuvos tautinės kultūros palankaus įvaizdžio formavimo tarptautiniu mastu. Nuolat puoselėjame Lietuvos kulinarijos paveldą, įsijungėme į „Baltijos jūros kulinarijos kelio“ programą. Vartotojo poreikiai šioje srityje sėkmingai derinami su lietuviškomis tradicijomis. Užtikrinsime, kad ši veikla įgautų dar didesnį mastą ir augimo pagreitį.
Pasitelkdami visas įmanomas politines, ekonomines ir edukacines priemones, stengsimės mažinti aplinkos taršą ir klimato kaitą. Remsime atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą ir naudojimą, skatinsime ekologiškų maisto produktų gamybą ir vartojimą. Sieksime valdyti šalį, dirbti ir gyventi joje taip, kad aplinką, kurioje gyvename, šalies ekologinę būklę ateities kartoms paliktumėme geresnę negu mes joje gyvename dabar. Ekologinę darną ir žmogaus gyvenimo kokybę skelbiame svarbiu politiniu tikslu. Sukursime racionalią, visuomenės interesus tenkinančią buitinių ir pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, sumažinsime neigiamą šių atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Remsime ir skatinsime atliekų perdirbimą į energijos resursus pagal pažangiausių valstybių pavyzdį. Sieksime, kad Lietuvos miškų sektorius būtų tvarkomas ūkiškai ir efektyviai derinant ekonominį ir aplinkosauginį kriterijus. Skatinsime apleistų žemių apsodinimą mišku, visos šalies miškingumo plėtrą. Pritariame privačių miškų savininkų siūlymui priskirti šį sektorių prie Žemės ūkio ministerijos ir sieksime tą įgyvendinti nuo 2009m.
Nuosekliai laikomės pozityviai aktyvios pozicijos ES atžvilgiu. Mūsų sąjunga kartu su kitomis politinėmis jėgomis prisiėmė atsakomybę ir aktyviai dalyvavo Lietuvos pasirengimo narystei ES veiksmuose bei diskusijose dėl principinių narystės sąlygų. Integracija yra ilgalaikis procesas ir jis neturi nustelbti mūsų valstybės savitumo bei nacionalinių interesų. ES finansinė parama Lietuvai reikšminga visose srityse. Su jos pagalba sparčiau modernizuojamas Lietuvos ūkis, sukuriamos naujos darbo vietos, keliamas pragyvenimo lygis. Lietuvos interesai geriau atstovaujami ES institucijose. Energetikos ministrų taryboje pasiekti svarbūs Lietuvai sprendimai, išvedantys Lietuvą ir kitas Baltijos šalis iš energetinės izoliacijos, kitų šalių ministrai supažindinti su sunkia Lietuvos situacija po 2009 metų uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Kartu su ES institucijomis ieškoma geriausių sprendimų šiam laikotarpiui, dedamos ryžtingos pastangos užtikrinti veikiančio reaktoriaus veikimą iki bus pastatyti nauji. Laimėtos svarbios derybos su ES Komisija ir pagerinta paramos priemonių sudėtis bei sąlygos žemės ir maisto ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei, kaimo plėtrai 2007-2013 m. laikotarpiu. Parengti ir ES šalims bei institucijoms pristatyti pasiūlymai, kaip galėtų būti stiprinama ES geros kaimynystės politika. Didelė dalis Lietuvos pasiūlymų atspindėta Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 4 d. komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo. Valstiečiai liaudininkai siekia, kad geros kaimynystės politika būtų praturtinta aktyvios regioninės partnerystės programomis ir projektais, kurių įgyvendinimas prisideda prie saugios ir stabiliai augančios žmonių gerovės mūsų šalyje, Baltijos regione ir visoje Europoje. Dirbsime rengiant vieningą strategiją ir nuoseklius politinius veiksmus įgyvendinant Lietuvos valstybės bei Europos Sąjungos bendrus interesus, kurie užtikrintų patikimą bendrą Europos saugumo erdvę, taiką Europoje ir visame pasaulyje. Vienu iš svarbiausių valstybės uždavinių yra subalansuota užsienio politika. LVLS pabrėžia Europinės ir transatlantinės užsienio politikos krypčių suderinamumo svarbą ir teikia prioritetą konfliktų prevencijai bei taikiam krizių valdymui nemilitaristinėmis priemonėmis. LVLS aktyviai prisideda prie tarptautinio bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis Europos ir kitų kontinentų šalimis. Atsižvelgdama į bendrus ES užsienio ir saugumo politikos tikslus, strateginius interesus ir konkrečius susitarimus, sąjunga aktyvina politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius, prisideda prie Lietuvos sisteminio konkurencingumo didinimo tiek ES, tiek ir už jos ribų. LVLS dalyvavimas visų lygių valdžios institucijose prisideda prie subalansuotos ir ilgalaikiams nacionaliniams interesams pasiekti orientuotos užsienio politikos įgyvendinimo. Ir toliau sieksime, kad ES - Rusijos dialogas sąlygotų Lietuvai priimtinus sprendimus. LVLS prisidėjo prie ES politikos Rusijos atžvilgiu peržiūros. Jos tikslas – solidari ES politika, užtikrinanti visaverčius ir abipusiai naudingus ES ir Rusijos santykius visose bendradarbiavimo srityse. Esame tvirtai įsitikinę, kad šiame kontekste kartu turėtų būti plėtojami ir Lietuvai naudingi ekonominiai ryšiai su Rusija. Sėkmingų ekonominių ryšių pavyzdys – jau minėtas žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimas, tame tarpe į Rytų rinkas. Lietuvai palankios ir naudingos jo sąlygos pasiektos taip pat ir aktyvaus dialogo su Rusijos ir kitų ne ES šalių žemės ūkio sektoriaus struktūromis. Tai leidžia stiprinti ekonominių ryšių patikimumą ir stabilumą. 10. Lietuviai pasaulyje Visame pasaulyje gyvenantys lietuviai yra neatsiejama Lietuvos dalis. Lietuvai svarbi jų patirtis, naujai įgyta kompetencija. Skatinsime nenutrūkstamą dialogą su išeivija bei lietuvių kalbos, kultūros ir tradicijų puoselėjimą.
Daugiau kaip prieš du dešimtmečius nubrėžti Sąjūdžio, kurio veikloje aktyviai dalyvavo nemažai dabartinių LVLS lyderių, tikslai – nepriklausomybė, demokratija, Lietuvos sugrįžimas į Europą – įgyvendinti. Šiuolaikinei Lietuvai reikia naujos XXI-ojo amžiaus iššūkius atitinkančios visuomenės ir valstybės raidos strategijos. Kartu mes galime ją sukurti ir įgyvendinti. Valstiečiai liaudininkai, dirbdami Seime, o sėkmės atveju ir Vyriausybėje: LVLS – tai partija, kuri siekia konkrečių rezultatų gerinant Lietuvos piliečių kasdienį gyvenimą ir užtikrinant patikimą ateitį. Balsuodami už LVLS kandidatus rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą 2008 metais, Jūs balsuosite už stabilią ekonominę pažangą ir saugią gerovę visiems, už įsipareigojimą kurti teisingesnę Lietuvos valstybę, kuri būtų atvira savo piliečiams ir pasauliui. Paremdami LVLS, Jūs balsuosite už Lietuvą, kurią mes galime ir turime sukurti kartu. LIETUVOS VALSTIEČIŲ LIAUDININKŲ SĄJUNGA – TAI ATSAKINGA IR SĄŽININGA POLITIKA!
|
