Gatvės tvarkytojų, statybininkų ir kelininkų atlyginimai nemaži, o parduodamas smėlis – tikrai ne pigus. Tą dabar žino visi miestelio gyventojai, gyvenantys pagrindinėje gatvėje. Savaitę jie visi drauge tvarkė gatvę. Gatvė dabar atrodo puikiai, o žmonės negali atsidžiaugti, kad užuot ištiesę rankas būtų laukę valdžios paramos, patys ėmė ir padarė.
Gatvė ilgai buvo kritinės būklės
Jau ilgus metus ši pagrindinė gatvė atrodė kaip pagrindinis šunkelis – apleista, išmuštas asfaltas, tarsi jo jau net nebūtų niekada buvę, su duobėmis, kuriose nors laivelius plukdyk. Taip atrodė gatvė, kuri buvo kritinės būklės, jau niekas negalėjo atsiminti, kokia ji buvo kažkada anksčiau. Ir ji pati gal neprisiminė, kad kažkada galėjo vadintis gatve. Kodėl taip ilgai niekas netvarkė nieko? Strigo popieriai seniūnijoje, savivaldybėje, keitėsi valdžia, keitėsi įstatymai, keitėsi sąlygos finansavimui ir ES paramai… Galiausiai tai parduodamas smėlis valdžiai buvo per brangus, tai darbo jėgos nepasisamdė už turimą biudžetą. Taip ir liko. Kiekvieną rytą gyventojai gatve lėtai lyg pelke, siūbuodami automobiliais kaip laivais, plaukė pagrindine gatve į darbą.
Subūrė bendrai talkai
Tačiau, kai į miestelį atsikraustė nauji gyventojai, viskas pasikeitė. Jie nustebo, kad žmonės taip ilgai kentėjo gyvenimą tokiomis prastomis sąlygomis. Juk, jeigu labai nori, tereikia pasistengti ir galėsi gyventi patogiai bei gerai. Ką konkrečiai reikia daryti? Reikia tiesiog visiems po akmenį sunešti, visiems drauge kaip vienam kumščiui padirbėti ir pamatysime nuostabius rezultatus, gatvė vėl atrodys gerai. Taigi, šie jauni žmonės ir suorganizavo visą talką. Daugybė žmonių susitikimo ir visą savaitę laisvu metu tvarkė gatvę. Susirado ir kur nusipirkti smėlio, žvyro, skaldos, asfalto, susirado įrankius, ir visi kartu dirbo. Nors dabar taip jau nemadinga, bet dauguma vyrų dirbo lauke, o moterys viduje darė sakiniausią maistą. Po to vakarais visi skaniai pavalgydavo, išgerdavo, pasidžiaugdavo nuveiktais darbais. Ryte į darbus, po darbų – vėl gatvės taisyti. Taip žingsnis po žingsnio, akmuo prie akmens jie ir sukūrė nuostabų gatvės vaizdą.
Dabar visi laimingi
Gatve visi važiuoja nesiskųsdami, o kaimynai, kurie taip ilgai gyveno netoliese ir ne visi buvo pažįstami, nuo šiol sveikinasi, turi linksmų prisiminimų, planuoja kartu dar ką nors nuveikti. Be to, sutvarkytos gatvės vaizdas įkvėpė ir kitoje miestelio pusėje susitvarkyti gatvę. Panašu, kad ir kitame miestelio gale jau bruzda judėjimas už pokyčius, už gatvės sutvarkymą.