Pirmieji filosofai pasirodė dar keli šimtai metų prieš Kristų. Vakaruose jie yra siejami su Atėnų demokratija ir Sokrato vardu. Dažniausiai išgirdę žodį "filosofai" žmonės galvoja būtent apie senovės Graikiją ir jos mąstytojus. Kaip matome, tikrai ne be priežasties. Tačiau filosofija tikrai neapsiriboja vien šiais mąstytojais ir senovės Graikija. Sokratas, Aristotelis, Platonas yra laikomi jos pradininkai, bet nuo jų laikų filosofija žengė gana toli ir todėl yra aktuali ir šiandien.
Po Platono sekė daugybė religinių mąstytojų, kol galiausiai moderni filosofija gimė su Dekartu, o tuomet ši filosofija vystėsi toliau. Ją plėtė Imanuelis Kantas, Friedrichas Hėgelis, Karlas Marksas ir kiti. Tarp žinomiausių 20 amžiaus filosofų yra tokie žmonės kaip Deleuzas ir Guattari, Luisas Althusseris, Martinas Heideggeris ir kiti. O šiandien turbūt žinomiausias filosofas yra ir politikos apžvalgininkas, ir kultūros kritikas – Slavojus Žižekas.
Bet filosofija nėra tik kažkokių senų inteligentų išmislas. Net didžiausi mokslininkai ir jų atradinai yra neatsiejami nuo filosofijos. Pirmieji mokslininkai galėjo padaryti savo įtaką pasauliui tik todėl, kad pradėjo jį kritikuoti filosofiškai, kai to daryti kitaip nebuvo galima. Nepamirškime, kad mokslas ir mokslinis metodas buvo visiška priešingybė religinei dogmai, kuri dominavo daug amžių. Mokslininkai pakeičia mūsų požiūrį į pasaulį, bet tik todėl, kad pirmiausia jie pakeičia savąjį su filosofijos ir jos kritinio metodo pagalba.
Kaip mokslas negali būti atsietas nuo filosofijos, taip pat negali nuo jos atsiriboti ir politika. Didūs ir reikšmingi politikai taip pat turėjo savo požiūrį į pasaulį, kurį suformavo filosofijos pagalba. Pavyzdžiui Karlo Markso vardą mes asocijuojame su politika ir marksizmu kaip politine veikla, tačiau marksizmo reikšmė šiandien yra labiau siejamas su teorija, ideologijos kritika ir filosofija apskritai. Nes šis autorius paliko labai daug teorijų ir turėjo reikšmingą įtaką vakarų filosofijai. Todėl Markso vardo nereikėtų sieti tik su rytuose užgimusiais judėjimai ir politine valstybių ideologija.
Net ir šiandien esanti politinė priešprieša tarp "kairės" ir "dešinės" ar liberalizmo ir socializmo, turi labai gilias filosofines šaknis. Inteligentiški politikai visada gali pagrįsti savo politines pažiūros giliais filosofiniais argumentais apie laisvę, teisingumą ar kitas politiškai ir filosofiškai reikšmingas idėjas.
Todėl šis mąstymo žanras turi didžiulę įtaką net tose gyvenimose srityse, kuriose atrodytų mums jos nereikia.