Kai vieno sostinėje stovinčio daugiabučio energetinio naudingumo sertifikatas pagaliau rodo puikius rodiklius, gyventojai džiaugiasi, kad per sienas, langus ir kitas struktūras daugiau nepūs skersvėjai. Tačiau drauge ir pripažįsta, kad gauti tą sertifikatą, toli gražu, lengva nebuvo.
Nors paramą teikė ES, kaimynai nesutiko renovuoti
Prieš daugiau nei metus buvo namo pridavimas ir pagaliau atsirado antspaudai, kad procesas baigtas sėkmingai. Visą jį inicijavęs namo pirmininkas sako, kad didžiausi stabdžiai buvo patys gyventojai, o ne kokie nors statybų ar biurokratiniai procesai. „Tai daugiabutis, kuriame gyvena kelios kartos. Viena karta nori tų visų galimų pokyčių, nori, kad pagaliau viskas judėtų ir būtų kuo geriau. Tačiau žmonės ne visi vienodi. Jaunieji galvoja apie ateitį, apie tai, kad čia dar ilgai gyvens, norės kokybiško gyvenimo. Jie nenorėtų, kad po 10 metų čia švilptų vėjai. O vyresniems truputį kitaip. Gal jie galvoja, kad jų pačių jau po 10 metų iš viso čia nebus. O gal kažką kitą galvoja. Bet tai vis tiek reiškia, kad dėl jų sprendimo negali kiti žmonės pagerinti sau gyvenimo kokybės. Neįsivaizduojate, kiek daug su jais reikėjo kalbėti, kol pavyko įtikinti tvarkytis. Tai truko bene 5 metus. Tik tada, kai priešais mus atsirado keli renovavę daugiabučiai, o kaimynai pradėjo kalbėti, kad ten labai atpigo šildymas, mūsų senieji gyventojai irgi ėmė palengva keisti nuomonę. Kaip jau sakiau, lengva tikrai nebuvo“, – pasakoja namo pirmininkas.