Poroje labai svarbu ne tik įvairiapusis asmenybių atitikimas, bet ir sutarti dėl būsimos gyvenamosios vietos vizijos. Jeigu vienam iš poros rūpi individualių namų statyba Vilniuje, o kitas nori gyventi bute, arba jeigu vienas nori daug dirbti dėl namo, o kitas – dėl kelionių – tuomet atsiranda dideli nesutarimai. Nekilnojamasis turtas yra didelis dalykas ir dėl jo tenka paaukoti nemažai gyvenimo metų. Todėl poroms dar tik pradėjus planuoti gyvenimą, vertėtų susimąstyti ir pakalbėti apie ateitį – kokių namų jie norėtų. Tada paaiškės, ar jie turi bendrą, ar kategoriškai skirtingas ir nepalenkiamas vizijas. Štai viena tokia pora iš Vilniaus dėl skirtingų namų vizijos turėjo nutraukti santykius, ir tokių nutrauktų santykių veikiausiai buvo ne vienas.
Vyras norėjo gyventi gamtoje
Vyras iš prigimties mėgo gamtą, nes joje gimė ir užaugo – miestelyje tarp miškų, upių ir ežerų. Jis negalėjo įsivaizduoti, kad gyvens kažkur bute ilgiau negu to realaus studijos Vilniuje. Studijuodamas sutiko savo merginą, su kuria gyveno keletą metų, o tada norėjo pradėti pildyti savo svajonę – statyti individualų namų su sodu ir nuosavais medžiais, žolės plotais. Jis nebūtų galėjęs gyventi be gamtos. Kadangi pajamos buvo normalios, nebuvo jis apdovanotas dideliais turtais, teko rinktis tai, kas įperkama. O įperkama šiuo atveju, atrodė koks nors sklypas 15 km nuo Vilniaus ir gyvenimas jame, pasistačius ten namą. Tačiau merginos vizija buvo visai kitokia.
Moteriai patiko miestas
Meniškos prigimties mergina nuo jaunų dienų žavėjosi miesto centro kultūriniais virpesiais ir visada norėjo gyventi pačioje Vilniaus širdyje. Jai netrukdė nei sovietiniai daugiabučiai, kuriuose ji išgalėjo išsinuomoti kambarius, nei apgriuvę senamiesčio pastatai. Jai netrukdė šurmulys, automobilių dujos ir nešvarumai, jai nereikėjo gamtos, jai nereikėjo privatumo. Pakako tiesiog miesto su savo miestietišku gyvenimu. Taigi, ji negalėjo net įsivaizduoti, kad gyvens kažkur 15 km nuo Vilniaus ir dar 10 km nuo Vilniaus centro. Tai jai atrodė neįsivaizduojama tremtis, tarsi kaime, gyvenimas, kurio ji niekaip nenorėtų gyventi. Dėl to ji negalėjo patikėti, kad jų gyvenimai galės lipdytis.
Negalėjo turėti vienos vizijos
Tad padraugavus bene 3 metus (juk taip ir sakoma – meilė trunka trejus metus) ji suprato, kad kelio, vedančio drauge, nėra. Pinigų jie daug neturi, taigi, arba tektų spaustis mažame bute centre, arba gyventi labai toli nuo miesto individualiame name.